Vienas projektas, keli meistrai: kas koordinuoja darbus?
Samdant statybos įmonę paprastai yra vienas atsakingas žmogus, kuris organizuoja darbus, derina rangovus ir kontroliuoja jų eiliškumą. Tačiau toks būdas dažniausiai kainuoja daugiau.
Todėl žmonės dažnai samdo atskirus specialistus: elektriką, santechniką, apdailininką, plytelių klojėją ir baldininką. Kiekvienas jų atsako už savo darbo dalį, bet ne už visą objektą.
Čia ir prasideda nesuderinamumas.
Elektrikas įrengia rozetes pagal tuo metu turimą informaciją. Baldininkas vėliau pakeičia spintelių matmenis. Santechnikas vamzdžius atveda ten, kur patogu montuoti, tačiau jų vieta gali nesutapti su baldų ar plytelių planu. Kiekvienas sprendimas atskirai atrodo logiškas, bet kartu jie ne visada sudaro veikiančią sistemą.
Samdant atskirus meistrus koordinavimo funkcija savaime tenka užsakovui. Jam reikia:
- sudaryti darbų eiliškumą;
- perduoti rangovams aktualius brėžinius;
- derinti skirtingų specialistų sprendimus;
- tikrinti matmenis prieš pradedant kitą etapą;
- nuspręsti, ką daryti atsiradus neatitikimams.
Problema ne ta, kad atskiri meistrai dirba blogai. Dažniausiai jie tiesiog nemato viso projekto ir nežino, kaip jų sprendimai paveiks kitus darbus.
Todėl dar prieš remonto pradžią reikia aiškiai nuspręsti, kas koordinuos procesą. Tai gali būti statybos įmonės projektų vadovas, darbų vadovas, nepriklausomas koordinatorius arba pats užsakovas. Svarbu ne pareigų pavadinimas, o tai, kad vienas žmogus matytų visą projektą ir laiku sujungtų skirtingų rangovų darbus.
Samdant atskirus meistrus galima sutaupyti, tačiau tik tada, kai aišku, kas valdo bendrą procesą.